Paskutinis Čarlio Čaplino šokis – Fabio Stassi

Aprašymas

Romanas – žėrintis kino portretas: legendinio komiko Čarlio Čaplino ir nepakartojamo jo personažo Valkatos – nevėkšlos ir išsiblaškėlio, geraširdžio juokdario melancholišku žvilgsniu. Romanas – tai meilės laiškas nebyliojo kino epochai. Romanas – laiko vagis. ČARLIS ČAPLINAS (įsižiebiant šviesoms, neaišku, rampos ar projektoriaus). Diena be šypsenos − tai diena, nuėjusi veltui. Salėje – žiūrovų pakeltų akių gausa, kuriose – nuostaba. ŽIŪROVAS (panosėje tyliai skaito). Vieną Kalėdų vakarą aštuoniasdešimtmetį Čapliną aplanko Senė, Mirtis. Garsusis aktorius ir režisierius visai neseniai susilaukė sūnaus ir norėtų juo pasidžiaugti dar bent keletą metų. Įsidrąsinęs Čaplinas pasiūlo Mirčiai sandėrį: jei buvęs komikas prajuokins rūsčiąją Senę, ši padovanosianti aktoriui dar vienus gyvenimo metus. Laukdamas Kalėdų jis sėdasi rašyti sūnui ilgą laišką, kuriame papasakoja apie mažai žinomą savo gyvenimo periodą nuo gimimo čigonų karavane Anglijoje, pirmo nesėkmingo debiuto Niujorko scenoje iki triumfuojančio pasirodymo kine. Uždanga. Rašytojas pasirinko pasakoti turbūt patį sunkiausią ir patį įdomiausią aktoriaus gyvenimo laikotarpį, kai Čaplinas buvo priverstas imtis pačių įvairiausių darbų cirke ir vodevilyje, boksininko, spaustuvininko, balzamuotojo amatų, kad išgyventų, kad išbristų iš to skurdo, kuriame praleido visą savo vaikystę.