Aprašymas
“Kaip tik tuo metu Domas atsimerkė ir pamatė tą kraupų judesį. Be garso atsiskyrė Tamsuolio galva nuo kūno ir nukrito ant grindų, kūnas kiek pastovėjo ir taip nuvirto ant šono. Domas ir vėl regėjo tokį pat neįtikimą dalyką – iš Tamsuolio kaklo neištryško nė lašas kraujo, jame žiojėjo tik skylė” 64 p.
Kas gyvena senose pilyse, kurios išdygsta ten, kur tikrai neturėtų būti? Ogi šikšnosparniai, žiurkės, šarvuoti riteriai, pikti prievaizdai ir kitokie baisuokliai. Pakliūk jiems į nagus – tuoj pat nutemps į kokį požemį ir lieps… skaičiuoti ir skaičiuoti, ir skaičiuoti. Kodėl? Kodėl paslaptingoj Matemagijos pily visi turi nuolat spręsti užduotis, – be jų nei durų atidarysi, nei kelią rasi? O tai, kaip kokiam tikram detektyve, paaiškėja tik pabaigoje, o iki tol su keturiais trylikamečiais veikėjais visai smagu paklaidžiot pilies koridoriais. Tiesa, prisipažįstu, ir būdama jų vienmete, ir dabar net nebandžiau spręsti tų baisių užduočių, kur reikia naudotis “skaičių dalumo principais” ar panašiom abrakadabrom. Va pakliūčiau į nagus kokiam Minusui (katinui) ar Faktorialui (gyvatinui), šakės man būtų su mano matematiniais sugebėjimais. Nebent Nulis (šuo) padėtų – gal ir ištrūkčiau.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.