Aprašymas
Pasiekusi viršų giliai įkvėpiau ir pasibeldžiau. Kai viduje kažkas riktelėjo „prašau“, nedrąsiai atidariau duris.
Konradas tik su džinsais gulėjo lovoje ir skaitė. Pamatęs mane pašoko, lyg tarantulo įgeltas, ir apstulbęs suriko:
– Smila! Ką tu čia veiki? Jis nužvelgė mane nuo galvos iki kojų. Netikėdamas – lyg būčiau šmėkla.
– Atnešiau tau marškinėlius, – atsakiau, įkišau ranką į krepšį ir padaviau juos. – Kaip matau, tau jų skubiai reikia.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.