Aprašymas
Retai matydamas sūnų Chesterfieldas rėmė jį materialiai, rūpinosi lavinimu ir… rašė jam laiškus. Tėvo erudicija, diplomato, politiko ir aukštuomenės žmogaus patirtis, anglų džentelmeno manieros – visa tai su begaline meile buvo bandoma perteikti sūnui. Sūnui, kurį Chesterfieldas ilgainiui ėmė vadinti – ir laikyti – draugu: “Ir tu, ir aš turime rašyti visiškai atvirai – kaip draugas draugui”. “Manydamas, jog tu esi mano kūrinys, aš – kadangi nelaikau savęs prastu autoriumi – darausi griežtas kritikas. Aš kruopščiai įsigilinu į mažiausius netikslumus ar trūkumus ne tam, kad viešai juos demaskuočiau, o kad ištaisyčiau ir kūrinys taptų tobulas.” – rašė sūnui Chesterfieldas. Laiškai rašyti iki pat netikėtos 36 metų sūnaus mirties.
“Laiškai sūnui”, kupini elegancijos, išminties, sąmojo, žavingų portretų, išskirtinių įžvalgų ir loginių išvadų, tapo tikru to meto aukštuomenės jaunuolių auklėjimo kodeksu.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.