Churchillio veiksnys. Kaip vienas žmogus lėmė istoriją – Boris Johnson

Aprašymas

Lemtingais Antrojo pasaulinio karo metais, kai Didžiajai Britanijai grėsė mirtinas pavojus, W. Churchillis buvo Vyriausybės vadovas ir gynybos ministras. Ryžtingas ir bebaimis (prireikė karaliaus prašymo, o paskui ir įsakymo, draudžiančio jam plaukti į jūrą Sąjungininkų išsilaipinimo dieną), jis atliko svarbų vaidmenį mobilizuodamas tiek šalies ginkluotąsias pajėgas, tiek visuomenę. Pasibaigus karui, daug prisidėjo reformuojant švietimo sistemą ir sveikatos priežiūros tarnybą, kuriant gerovės valstybę, o pats taip ir liko „politiškai nekorektiškas”. Churchillis buvo pripažintas ir kaip žurnalistas, neprilygstamas oratorius, rašytojas – 1953 m. pelnė Nobelio literatūros premiją (nukonkuravęs Ernestą Hemingvėjų – šiam premija skirta metais vėliau).

Borisas Johnsonas, pats būdamas ryški ir prieštaringa asmenybė, su jam būdingu šmaikštumu ir aistra atskleidžia pačias įvairiausias W. Churchillio asmenybės puses, cituoja būtas ir nebūtas, anekdotais virtusias istorijas, visą gyvenimą lydėjusias jo herojų – žmogų, kupiną nesuderinamų prieštaravimų, pasižymėjusį užkrečiama narsa, kvapą gniaužiančia iškalba, neprilygstamu strateginiu mąstymu ir didžiu humanizmu.