Aprašymas
Trijų tomų seriją tęsia autorių kolektyvo parengtas IV tomas – etninės architektūros studija. Studijos autoriai etninei architektūrai priskiriapastatus, statytus vietinių meistrų iš vietinių medžiagų. Meistrai nesivaikė inovacijų, rėmėsi iš kartos į kartą perduodama tradicija, puoselėjo krašte susiformavusią harmonijos sampratą, tobulino įprastus statybos būdus. Pastatų struktūros ir formos priklausė nuo jų funkcijų, vietinių medžiagų ypatybių. Pokyčiai daugiausia vyko dėl ūkinės veiklos ir gyvensenos permainų, konstrukcijų, medžiagų apdorojimo technologijų tobulėjimo.
Etninės architektūros istorija tęsėsi ilgus šimtmečius ir neturi fiksuotos pradžios bei pabaigos. Jos chronologinė raida nesutampa su stilinės architektūros chronologija. Etninės architektūros lopšys – medinė kaimo statyba. Iki XX a. apie 80 % Lietuvos žmonių gyveno mediniais trobesiais užstatytuose kaimuose, vienkiemiuose, dvarų sodybose, miesteliuose ir bažnytkaimiuose. Šiai architektūrai ir skirtas IV tomas.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.