Aprašymas
Vagantai (lotynų k. žodis vagantes – žmonės be vietos, klajūnai, bastūnai) – tai po universitetus keliaujantys studentai, dėstytojai, mokyklų pedagogai, klerkai be aiškaus užsiėmimo, smulkūs bajorai. Jie kuria laisvamanę poeziją, kurios posmuose vyrauja paprasti žemiški džiaugsmai, nevaržoma linksmybė, parodijuojami bibliniai ir evangeliniai siužetai, mišių tekstai, kulto apeigos. Vagantų poezijos pakilimas yra XII-XIII amžiai, kai Vakarų Europoje sparčiai daugėjo universitetų, mokyklų. Universitetas – nauja, brandiesiems Viduramžiams būdinga erdvė, kuri nulėmė naujo socialinio tipo susiformavimą, o pastarasis – ypatingą poetinę tradiciją.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.