Aprašymas
Nemaža mūsų rašytojų pastaruoju metu yra pasišovę į filosofavimą […] Tuo tarpu daugiausia gelmės… yra pasiekęs Vincas Krėvė – ir visai ne kokių samprotavimų ir išvedžiojimų keliu, o mokėdamas iš paties gyvenimo išrauti prasminguosius momentus, juos suklostyti tokioje plotmėje, kad jie įgauna kitokią spalvą ir mintį. […] jis palietė ir valstybės, ir tautos, ir religijos, ir žmogaus likimo kelius. Tas idėjinis svoris nesiliauja lydėjęs jį ligi paskutinių metų, kaip tai liudija „Dangaus ir žemės sūnūs“. (A. Vaičiulaitis)
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.