Lietuvos piliakalnių paslaptys – Romualdas Grigas

Aprašymas

„Lietuvos piliakalniai yra pasaulinės reikšmės unikumas. Niekur pasaulyje nieko net panašaus nėra. Jie tik čia – Lietuvoje ir gretimose nuo seniausių laikų baltų-aisčių – tikrųjų šio krašto autochtonų apgyventose žemėse. Tai Prūsija, Latvija ir nemaža dalis jotvingiams priklausiusių vietovių Baltarusijoje. Taip viename šios knygos įvadinių straipsnių teigia žymus archeologas dr. Gintautas Zabiela.
Lietuvoje archeologai jau yra užregistravę apie tūkstantį piliakalnių. Beje, randama vis naujų, kurie anksčiau buvo laikomi tiesiog kalvomis.
Šios knygos autorius akademikas Romualdas Grigas bando įrodyti, kad daugumos Lietuvos piliakalnių ne gynybinė paskirtis. Tai esą tautos šventvietės. Mat dauguma jų, nors ir ganėtinai aukšti, bet palyginti nedideli ir pritaikyti būtent ritualinėms apeigoms – Saulėgrįžos, Lygiadienio, Rasų-Kupolinių, Vardynų šventėms, gegužinėms, bendruomenių susibūrimams ir t.t.
Stebina ne tik piliakalnių gausa, jų išdėstymo geografija, bet ir aukštis. Daugelis jų, pvz., Paverknių (Prienų r.), Mažulonių (Ignalinos r.), yra bemaž 20 m aukščio.
Piliakalnių epocha – V-XII a. Tad pabandykime įsivaizduoti, kiek išlieta mūsų protėvių prakaito, žinant, kad tuo metu pagrindinis įnagis buvo medinis kastuvas. Stebina ir mūsų protėvių kosmologijos žinios, nes visi piliakalniai yra supilti ypatingose, energetiškai paveikiose vietovėse. Užkopęs ant jų pajunti ne tik šių statinių didybę ir unikalumą: širdį suvirpina nepaprastas jausmas, kuomet norisi ir dainuoti, ir verkti, ir… nesinori niekur važiuoti iš Lietuvos.”

Danas Kaukėnas, leidėjas