Aprašymas
„Esama šio to daugiau – ne tik efektyvus giminystės pripažinimas visuomenės formomis, – tai brolystė individų, neturinčių ir nekuriančių nieko bendra, kuriems belieka vien jų mirtiškumas. Ši brolystė realizuojama ne per įžvalgą, nurodymų ir resursų mainus, bet per individų gyvybės mainus. Vienas tampa kito broliu, kai be išlygų atsistoja ton vieton, kur kitam žioji mirtis. Kad įžvelgtume šią mirties bendriją Anapus giminystės, turėtume atsidurti ar vaizduotės jėgomis nusikelti į situaciją, kuo labiausiai nuo jos nutolusią, atsidurti šalyje, su kuria mūsų pačių šalis kariauja, tarp svetimšalių, siejamų religijos, kuria mes negalime tikėti ir kuri mus atmeta, tarp žmonių, su kuriais nesudarinėjame jokių gamybinių ar prekybinių sandorių, kurie mums nieko neskolingi, kurie nesupranta nė žodžio iš mūsų kalbos, kurie amžiumi mums tolimi (nes į pareigoja netgi tai, kad priklausome tai pačiai amžiaus grupei) ir nuo kurių suvokiame esą visiškai priklausomi, nuo kurių priklauso mūsų gyvybė“.
Ši citata galėtų būti knygos epigrafu. Autorius, remdamasis antropologiniais stebėjimais ir klasikine bei moderniąja filosofija, taip pat vedamas humanistinės etikos imperatyvo, nagrinėja įvairius komunikacijos aspektus.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.