Aprašymas
Didysis rusų literatūros klasikas Fiodoras Dostojevskis (1821–1881) iki šiol tebėra labiausiai skaitomas (po Biblijos) autorius pasaulyje. Tad suprantama, kad skaitytojui įdomu pažinti jį ne tik kaip rašytoją, bet ir kaip žmogų, kaip asmenybę. Dramatiškas jo gyvenimas, būdo savotiškumas ir sunki liga, pažiūrų nenuoseklumas, domėjimasis fizinėmis ir dvasinėmis žmogaus prigimties anomalijomis, sugebėjimas skverbtis į žmogaus pasąmonės sritį buvo akstinas ir amžininkams, ir vėlesniems tyrinėtojams visiškai skirtingai vertinti Dostojevskio kūrybą ir jį patį kaip žmogų.
Šioje buvusios Vilniaus universiteto profesorės Elenos Červinskienės knygoje populiariai, pusiau beletrizuotai ir kartu dokumentiškai pasakojama apie svarbiausius Dostojevskio gyvenimo etapus – jaunystę, katorgą ir tremtį, brandos metus, kūrybinę veiklą, sutiktus žmones ir mylėtas moteris. Autorei rūpi išryškinti Dostojevskio asmenybės prieštaringumą, parodyti jį tokį, koks jis buvo iš tikrųjų – žmogus, turėjęs ir silpnybių, ir titaniškos vidinės galios, žmogus – genijus, sukūręs meno šedevrus, nugalėjęs ir to meto slopinantį aplinkos poveikį, ir savo paties gyvenimo negandas. Kartu aptariami programiniai naujos, polifoninės, struktūros Dostojevskio kūriniai, kuriuose kovoja įvairios antagonistinės idėjos, atspindinčios paties autoriaus dvasios nerimą sprendžiant dorovinius ir metafizinius žmogaus egzistencijos klausimus.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.