Aprašymas
Knygoje „Kraujomaiša“ kunigas Julius Sasnauskas OFM kalba apie stebuklingą žmogaus ir Dievo kraujo ryšį ir interpretuoja Šventąjį Raštą stebėdamas žmonių ir savo kasdienybę.
Naujausioje savo knygoje „Kraujomaiša“ Julius Sasnauskas tęsia jau ankstesnėse knygose pradėtą postilių tradiciją. Kalbant paprastai, tai – Šventojo Rašto išminties fiksavimas kasdieniame žmonių gyvenime. Bet tai – ne tiesmukas šventraščio eilučių taikymas aprašant kasdienius įvykius ar atskirų sakinių interpretavimas. Visa Šventojo Rašto išmintis ištirpsta kasdienybės sraute, emocijų ir įvykių sūkuryje, tarp kurių – prisiminimų atplaišos ir dvasininko praktikos inkliuzai.
Į knygą sudėti autoriaus tekstai buvo kuriami kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ prašymu – su jais kas dvi savaitės galėjo susipažinti šio leidinio skaitytojai. Autorius pripažįsta, kad rašydamas siekia pamokslauti – net ir parašytas kunigo žodis yra tam tikras pamokslas.
„Kraujomaišoje“ aprašomomis situacijomis siekiama emociškai išjudinti skaitytoją, nes toks, anot Juliaus Sasnausko, ir yra pamokslininko tikslas. Šiai būsenai įvardinti jis pasitelkia dar Antano Baranausko vartotą terminą „sugraudenimas“.
Metaforiškas knygos pavadinimas vartojamas ne tiesiogine, vulgariąja prasme. J. Sasnauskas kviečia į šį žodį pažvelgti kitaip – kaip į dieviškos ir žmogiškos prigimties sąjungą Jėzaus Kristaus asmenyje ir galimybę kiekvienam iš mūsų atspindėti dieviškumą. Anot autoriaus, Bažnyčioje teikiami sakramentai geriausiai atspindi šį susimaišymo, susijungimo su Dievu momentą, kuris jam – ypač gražus.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.