Prieš mirtį norisi švelnaus – Sigitas Parulskis

Aprašymas

„…anuomet viliodavo numanoma, bet sunkiai išnaudojama galimybė kur nors išvykti, o dabar atvirkščiai, – dabar mane traukia menas neišvykti. (…) Tai tam tikras etinių pratybų pakaitalas. Pavyzdžiui, turi galimybę tapti šūdžiumi, bet netampi. Turi galimybę susigundyti moters (gamtos) spendžiamais kerais, bet išsisuki. Gali įlipti į pirmą pasitaikiusį traukinį – bet neįlipi. Tai jaudinantis užsiėmimas. Juk kai kurie traukiniai važiuoja už ribos, iš kur nebegrįžtama.”

Šioje knygoje – trumpi šiuolaikinio lietuvių rašytojo, Nacionalinės premijos laureato  Sigito Parulskio tekstai, rašyti paskutiniais metais. Kafkiškai sukrečiančios ir absurdiškai komiškos istorijos,  magiški nutikimai ir, regis, nusistovėjusių visuomenės kanonų bei trumputės mūsų egzistencijos negailestingi permąstymai. Stilius – žemasis, žemiškasis arba kasdienis.

…aš nesu cinikas. Geriausiu atveju esu kinikas – nepatogios tiesos sakytojas.
Tegu į jūsų stiklinę su geru gėrimu laša jausmingos ašaros.