Aprašymas
Praradome tarpusavio ryšio prieglobstį. Todėl atsidūrę ties lemtingais gyvenimo slenksčiais nebeturime ritualų, saugančių, drąsinančių ir padedančių žengti į nežinomybę. Tokiems perėjimams reikia rasti naujų žodžių. Rami amžinybė, glūdinti mūsų sielose, yra tyli ir nepastebima; laiminant ji prabunda mūsų nuraminti ir pasotinti. Pradėkime mokytis laiminti vienas kitą. Kai laimini kitą, palaiminimas visada grįžta ir tau. Rašytojas kalba apie lemtingus žmogaus gyvenimo slenksčius – meilė, santuoka, vaikų gimimas, naujas darbas ar nauji namai, taip pat nelaimės ir netektys. Jis atkreipia dėmesį į amžinąsias tiesas, parodo jų galią duoti atsakymą į šiuolaikinius klausimus ir palengvinti mūsų dalią didžiųjų pokyčių laiku. Žmogui, žengiančiam iš gerai pažįstamo pasaulio į naują, neištirtą teritoriją, siūlo pagalbą – palaiminimą, kuris padeda išsaugoti dvasios ramybę arba ją susikurti. Palaiminimas, pasak O‘Donohue, – tai gyvenimo būdas, savotiškas didinamasis stiklas, pro kurį žiūrint pasaulis pasikeičia. Poetine, vaizdinga kalba autorius kreipiasi į kiekvieną iš mūsų, siūlydamas laiminti ir būti palaimintiems. Jis kviečia atsigręžti į tikrąsias vertybes ir pasitelkus maldą vėl apgyvendinti savo širdyse ramybę, meilę ir palaimą.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.